Jubiliejai. IZIUI 100 metų

Sausio 17-ąją sukako lygiai 100 metų nuo fotografo Izio Bidermanogimimo. Ta proga Marijampolės kultūros centre buvo  pagerbtas garsusis žemietis. Gausiai susirinkus miesto visuomenei, apie fotografą kalbėjo Prancūzijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė Odlenas Šapuis, miesto meras Vidmantas Brazys, prisiminimais apie kontaktus su fotografo kūrybą, jo profesijos pėdsakus mintimis pasidalijo fotografas ir leidėjas Valentinas Juraitis

Izraelis Bidermanas(1911-1980)  (žurnalistinis  fotografo slapyvardis IZIS)  prancūzų fotografų  reitingų  eileje patenka į pirmajį penketuką,tarp tokių įžymybių kaip Bressonas, Brassai, Duano, Ronis.

Prieš­ka­rio Ma­ri­jam­po­lės por­ce­lia­no pre­ky­bi­nin­ko sū­nus Iz­ra­elis Bi­der­ma­nas bu­vo kla­jo­kliš­kos, ne­ra­mios dva­sios jau­nuo­lis. Try­li­kos me­tų bai­gęs mo­ky­k­lą heb­ra­jų kal­ba, vė­liau mo­kė­si pie­ši­mo re­tu­ša­vi­mo, tre­jus me­tus su drau­gu ke­lia­vo po Lie­tu­vą, u-­dar­bia­vo kaip kai­mo fo­to­gra­fas.

1931 me­tais ke­liau­jan­tis me­ni­nin­kas-fo­to­gra­fas at­vy­ko į Pa­ry­žių be cen­to ki­še­nė­je ir, svar­biau­sia, be jo­kių as­mens do­ku­men­tų, ne­mo­kė­da­mas kal­bos. Pir­mo­sios die­nos, mė­ne­siai bu­vo sun­kiau­si - be lėšų pra­gy­ve­ni­mui, be pa­sto­gės. Mo­kė­si fo­to­gra­fi­jos pas Ar­na­lą, įsi­kū­ru­sį Ro­che­chou­art bulvare, vė­liau iš­si­nuo­mo­jo stu­di­ją Na­tio­na­le gatvėje: daž­niau­siai fo­to­gra­fa­vo ves­tu­ves, vai­kus, por­tre­tus.

Iz­ra­elio Bi­der­ma­no (vė­liau pa­si­va­di­nu­sio sla­py­var­džiu IZIS) kar­je­ra prasidėjo per ka­rą, su­maiš­tį, pran­cū­zų Iš­si­va­da­vi­mo ju­dė­ji­mą. Jis fo­to­gra­fa­vo ka­rius, Iš­si­va­da­vi­mo da­ly­vius, tuo pel­nė ge­rą re­pu­ta­ci­ją. Su­si­pa­ži­no su Bra­sai, ku­rio na­muo­se daž­nai lan­kė­si.

Nuo 1949 me­tч pra­dė­jo dirb­ti fo­to­žur­na­li­s­tu “Pa­ris Match”, ke­lis de­šimt­me­čius palaikyda­mas glau­džius ryšius su spauda, susipažino su tokiom žymiom asmenybėm kaip Cha­gal­las Pab­las Cas­sal­sas, Utrillo, Col­le­te, ėmė ar­ti­mai ben­drau­ti su lit­vaku nuo Vi­tebs­ko Mar­ku Cha­ga­llu. Ap­skri­tai I. Bi­derma­no kaip fo­to­gra­fo ke­lias į pri­pa­ži­ni­mą pra­si­dė­jo nuo pa­žin­ties su žy­miais žmo­nė­mis. Tai pa­ti­ki­ma ir iš­ban­dy­ta sche­ma, nors I.Bider­manas, de­ja, tik dvide­šimtaisiais  savo gy­ve­ni­mo Pa­ry­žiu­je metais, 1950 m., iš­leido pir­mą­ją kny­gą apie šį mies­tą “Pa­ris des Re­ves”. Paskui pa­si­ro­dė ir dar vie­nuo­li­ka, daž­niausiai su Jac­qu­es Pre­verto ir ki­tų žymių poetų teks­tais.

Izis fo­to­gra­fi­jos pa­si­žy­mi mei­le žmo­gui, ro­man­ti­ka, im­pre­sio­niz­mo dva­sia ir ypač mei­le ma­žam žmo­gui. Jo he­ro­jai: gė­lių par­da­vė­jai, ba­tų va­ly­to­jai ir Pa­ry­žiaus be­na­miai, cir­ko ar­ti­s­tai, gatvių šunys.Kaip asmenybė susiformamęs senojoje Marijamopolėje , augęs šalia  vežikų , mierstelion šlavėjų , prekybininkų šurmulio Izraelis , jau tapęs žymiu fotografu pasąmonėje lyg ir  atgamindavo matytus Lietuvos provincijos miesto vaizdus. Tik  tik šį kartą jis, jausdamas jaunystės nostalgiją, dokumentuodavo Paryžiaus Senos pakrantes.Jo fotografijos  išsaugojo savitumą, aukštai vertinamos, gretinamos šalia   Bressono, Duano, Brassai, Ronio kitų žymių Paryžiaus gyvenimo metraštininkų ir įvaizdininkų.

      Antrojo pasaulinio karo metais Izis  paryrė skaudžiausius išbandymus.1941 metais Marijampolėje likę tėvai buvo nužudyti, o po kelių metų Kauno gete žuvo brolio šeima. Tikriausiai todėl buvo toks ilgas ir sunkus vieno žymiausių pasaulio fotografų kelias į Tėvynę.Tačiau nežūrint į tai , įšgyvenęs holokaustą, Izis  savo kūryboje išliko  humanistu.

Man Izis fo­to­gra­fi­jos ar­ti­mos ir to­dėl, kad šis žy­mus fo­to­gra­fas gimė Marijampolėje, min­dė tuos pa­čius Ma­ri­jam­po­lės ša­li­ga­t­vius, kaip ir aš. Tik mus skiria 30-40 me­tų laikotarpis. Šio menininką  atradau sau ir parvežiau žinią apie jį kitiems  tik 1996 metais   lankydamasis ,,Paris Match” žurnalo redakcijoje, kur tarsi sekdamas senojo marijapoliečio pėdsakais  pateikiau savo fotografijų apie Lietuvą.Vaizdų redaktoriai, peržiųrėdami mano fotoserijas, tarp kitko užsiminė, kad  šioje radakcijoje  beveik tris dešimtmečius  dirbo fotografu  Izis, kilęs iš Lietuvos.Užsimezgė pokalbis.Bet labai  ką išsamaus  jaunos kartos žurnalistai  apie Izis negalėjo papasakoti.

O mes,  gyvendami už ,,geležinės uždangos” Sovietų Sąjungos sudėtyje, dėl cenzūros ne daug ką težinojome apie Vakarų Europos gyvenimą, fotografus, kultūros žmones, kurie kažkuo neįtiko, netilpo  sovietinės propagandos rėmuose.

Daugiau sužinojau paie fotomenininką,  įsi­gi­jęs ret­ro­spek­ty­vi­nę Izis fo­to­gra­fi­jų kny­gą “Cap­ti­ve dre­ams” (Pho­to­g­raphs 1944-1980), iš­leis­tą leidyklos “Thames and Hud­son”(ši leidykla leidžia žymiausių fotomenininkų knygas).Tuomet ir parašiau straipsnį apie Izį savo redaguojameme žurnale ,,Vyzdys foto/video”. kad ga­lė­čiau pa­pa­sa­ko­ti apie šį tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą pel­niu­sį fo­to­gra­fą.

2007 m. fotografo sūnus  žurnalistas Manuelis Bidermanas, talkinnat įvairioms institucijoms, atvežė į Lietuvą tėvo fotoparodą, kuri buvo eksponuojama Vilniuje, Marijampolėje, Panevėžyje.Išleistas gražus fotokatalogas , skirtas Izio kūrybai.

Valentinas Juraitis

Nuotraukose IZIO 100 mečio minėjimo  Marijampolės  kultūros centre akimirkos.