Žalgirio mūšio 601 metinės Medininkuose
Paskutinį liepos savaitgalį Medininkų pilyje atgijo senoji viduramžių dvasia.Čia suririnko Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariai, šarvuoti riteriai, nešini savo būrių vėliavomis, vienuoliai su kryžiais ir apsiaustais , kalviai kiti amatininkai. iš Vilniaus ir svečiai iš Lenkijos ir Baltarusijos. Istorijos myletojų iniciatyva čia buvo paminėtos Žalgirio mūšio 601 metinės.
Šventę organizavo karinës technikos mëgëjų klubas „Vilniaus Vilkas“, jam talkino klubas „Antikos karys“ ir daug kitų verslo ir informacijos sklaidos subjektų.
Eiliniam žiūrovui ir dalyviui ši šventė buvo dar viena proga aplankyti Medinininkų pilį ir maloniai įsitikinti gražiomis permainomis ją restauruojant ir atstatant.
O fotografijos myletojams buvo kur nukreipti objektyvą, nes LDK kariai ir jų ginklanešiai, riteriai mielai pozavo.
Per nepilnus metus pilyje iškilo pagrindinis bokštas, pakeitęs visą pilies išvaizdą, iš tolo ėmė raudonuoti čerpių siluetai. malonu, kad čerpės yra vietinis produktas: iš Palemono keramikos gamyklos.
Kadaise ši plytų ir čerpių gamykla, įkurta verslininko Jono Vailokaičio tarpukaryje mūriniu rūbu aprengė visą Kauną. Sovietmečiu Palemono čerpės neturėjo gero vardo, nes nuo saulės greitai eižėjo, skilinėjo ir net Vilniaus senamiestyje tekdavo jas gretai keisti. Užtat latviškos ir vokiškos ilgai laikė.Galbut dabartinės Palemono čerpės pagerėjo ir patikimai saugos Medininkų pilį nuo darganų.
Vykstantys statybos darbai nesutrukdė renginiams.Tik dar kartą priminė, kad Medininkų pilis neturi būti mažai lankoma ir primirštama. O apie ją kalbama kaip apie neįdomią ir vienišą- tai ne gerai. Kalti esame kultūros paminklų saugotojai ir propaguotojai. Kiekvienas renginys, net eilinė fotosesija , filmavimas pagyvina aplinką, sukuria naują istorinių paminkų naudojimo tradiciją.
Ši sventė nebuvo didelė, kaip pernai per diddijį jubiliejų, gal būt daug žiūrovų nuviliojo ir Klaipėdos jūrų šventė ir Dubingių ežerai.
- Kas norėjo atvykti , tas atvyko, tiems ir ypatingų kvietimų nereikėjo, - nenusimindamas pasakė vienas iš šventės organizatorių Stanislavas Jakutis, „Vilniaus Vilkas“ klubo vadovas. Jis pats renginyje dalyvavo ant arklio kovojančiu riteriu.
Klubas „Antikos karys“ tradiciškai prisidëjo prie šventës organizavimo. šio klubo nariai, Jurijus Bykovas ir Eligijus Jagelavičius - pasaulio peilių svaidymo čempionai. Taigi programoje buvo daugiausiai koviniai dalykai, ne dainos ir ne šokiai.Buvo rodomas riterių turnyras, raitų ir pësčių riterių kovos,bugurtinë kova (burys prieš būrį), riterių vakarinis pasirodymas “Ugninis šou” ir kt
Parodomasias kovas buvo sunkoma atlikti, nes pilies kieme - pievoje aukšti paviršiniai vandenys ateinantys iš šaltinnių pavertė jąvos ne pelke.
Džiugu, kad renginiuose dalyvavo nemažai jaunimo, jaunų šeimų.Tai juos skatina domėtis istorija, visapusiškai lavintis. Pavyždžiui vienuoliktokas Edvinas iš Vilniaus Fabojoniškių licėjaus dalijosi įspūdžiais, esą riterio apranga sunki , sverianti per 30 kg, po po atostogų pajūryje sunku valdyti kardą, i ir kovoti būryje.Viduramžių kariui būtinos kasdieninės treniruotės....
...Gal būt Medininkai, viena iš kelių Lietuvoje išlikusių pilių, perims iš Kernavės gyvosios istorijos renginių tradicijas, ir netaps primirštu, retai lankomu muziejumi.Savo populiarumu prilygs Trakams. O pabaigus restauravimo darbus galės deramai dalyvauti kviečiant turistus, kuriant krašto patrauklų įvaizdį.
2004-aisiai pilis tapo Trakų istorijos muziejaus filialu.
“Vyzdys“ inf.
Valentino Juraičio nuotr.
XXX
Eilutės iš istorijos
Medininkų pilis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos mūrinė gardinė pilis. 31 km nuo Vilniaus centro, netoli Medininkų, pastatyta XIV amžiuje.
Medininkų pilis - plotu didžiausia gardinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos pilis, struktūra gimininga su Lydos ir Krėvos pilims, beveik dvigubai didesnė už Krėvos pilį.
Sienos griuvėsių aukštis — 8—12 m. Apskaičiuota, kad, pilį naudojant karinei gynybai, sienų aukštis buvo 14—15 m. Prie pamatų sienos storis — 1,8—1,9 m, o viršuje — 1,4—1,6 m. Sienų viršuje buvo šaudymo angos. Ties jomis iš vidaus per visą pasienį ėjo galerija pilies gynėjams. Į ją gynėjai patekdavo per bokštą arba per pasieniais pristatytus medinius laiptus. Medininkų pilies sienose šaudymo angų neišliko, jų forma, išdėstymas ir skaičius nustatomas iš analogijos su Lydos pilimi. Medininkų pilies sienoje turėjo būti apie 280 šaudymo angų.
Vilniaus į Medininkų žemę („terram Medeniken“), Detmaras taip pat pažymi, kad 7 mylias už Vilniaus, tik nemini Medininkų vardo. Jis sako, kad radę labai turtingų kaimų, daug javų ir puikiai gyvenę, galvijus ir ypač avis buvę galima pirkti pigiai. Jie praleidę 21 dieną ir nuniokoję viską. Kad būtų užėmę ir sunaikinę pilį, Detmaras nemini.
Vykdami į žygius, kryžiuočiai apeidavo ne tik Vilnių, bet ir Kernavę, Maišiagalą. Puldami kurią nors žemę (lauko bendruomenę), ne visada puldavo joje esančią pilį. Taigi iš pilies nepaminėjimo dar negalima spręsti apie jos nebuvimą.
Medininkų sritis buvo puolama ir 1392 m., vadovaujant Vytautui, kai jis antrą kartą buvo pabėgęs pas kryžiuočius. Šį žygį aprašo 2 vokiečių kronikininkai — Posilgė ir Vygandas.
Pažvelgę į pilį, matome, kad ji pastatyta ne kalvoje, ne pelkės saloje ir ne lygumoje, o šlaite, kurio pakilioji vieta pietų pusėje, o nuolaidžioj! — šiaurės. Pilis statyta labai nepatogioje vietoje — tuo ji išsiskiria iš kitų Lietuvos pilių. Ją iš visų pusių juosia platus ir gilus griovys. Pietinėje pusėje iškastas gilesnis griovys, o šiaurinėje, atgręžtoje į Vilniaus—Minsko plentą, prie pelkės, jis kastas ne taip giliai ir iš žemių supiltas aukštas, labai status pylimas, kurio viršūnėje iš akmenų išmūryta siena. Pilies kiemas nelygus, į pietus jis pakilesnis, nors kaip tik iš šios vietos griovio žemės neštos ir piltos į šiaurinę pusę, stengiantis kiemo paviršių išlyginti. Pakilesnėje vietoje žemė kieta, o nuolaidesnėje — minkšta, durpinga.
Daug pilies paslapčių ėmė aiškėti 1955—1956 ir 1960—1962 m. architektui S. Lasavickui ir archeologui K. Mekui pradėjus lauko tyrinėjimo ir griuvėsių konservavimo bei restauravimo darbus.